Topolių g. 19A
LT-63331 Alytus

Neįkainojama patirtis Vokietijoje

|
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Vertinimas 4.50 (1 Balsas)

Jau septintus metus tęsiasi Alytaus šv. Benedikto gimnazijos ir Aurich Ulricianum gimnazijos projektas „Kalba ir istorija”. Šio projekto metu vyksta mainai, kurių metu mokiniai, gyvendami šeimose, gali geriau pažinti kitos šalies papročius, kultūrą bei įtvirtinti vokiečių kalbos žinias. Toks kalbos mokymosi būdas skatina mokinius mokytis ir domėtis vokiečių kalba.

 

Šiais mokslo metais draugai iš Vokietijos buvo atvykę rugsėjo mėnesį, na, o dabar vykome mes. Birželio 6 dienos rytą dvylika mokinių kartu su vokiečių kalbos mokytoja Birute Kazakevičiene pajudėjo į Vilniaus oro uostą ir skrido į Vokietiją, kur juos pasitiko projekto draugai. Vėliau visi apžiūrėjome Brėmeną ir keliavome į Aurichą, kuriame mokiniai susipažino su šeimomis.

Antrą dieną dalyvavome pamokose, jas stebėjome, o vėliau keliavome į muziejus, kuriuose iš arčiau susipažinome su jūrų bei vandenynų gyventojų pasauliu.

Kitą dieną aplankėme Auricho muziejų ir Ihlow vienuolyną, o vakare susibūrėme prie ežero, kur kepėme mėsą ir linksmai leidome laiką.

Paskutinę dieną skyrėme buvimui šeimose. Naktį išvykome iš Auricho ir keliavome į Brėmeno oro uostą, o iš ten - namo.

Taigi šio projekto metu mokiniai patobulino vokiečių kalbos žinias, pažino naujus žmones, praturtino savo akiratį ir gerai praleido laiką.

Mokinių mintys apie išvyką:

„Ši mainų programa buvo puiki, nes visi žmonės buvo labai draugiški ir rūpestingi. Kiekvieną dieną buvo kažkas nauja. Tai nuostabi patirtis.“ (Ugnė Liubamirskaitė, 7b)

„Patiko, nes vokiečiai buvo draugiški. Programa įdomi. Tik galėjom ilgiau pabūti.“ (Rojus Ramanauskas, 7a)

„Labai patiko ši mainų programa! Susiradau naujų draugų, pamačiau naujus miestus, pamačiau, kaip gyvena žmonės kitose šalyse, taip pat turėjau galimybę pamatyti gyvenimą didelėje mokykloje.“ (Paulina Avižienytė, 7b)

„Ši kelionė man buvo viena geriausių. Nors jau antrą kartą Vokietijoje, ji manęs vis nenustoja stebinti. Labai banaliai sakant, pamačiau miestus ir susiradau daug naujų draugų. Tačiau iš tikrųjų buvo visko kur kas daugiau! Tik nusileidęs ir įkvėpęs Vokietijos oro, prisiminiau, kai paskutinį kartą joje buvau. Vis svarsčiau, ar Vokietija dar vis tokia šauni, kokia buvo anksčiau. Ne. Vokietija tapo dar geresnė. Tik išėjus iš oro uosto, visi šypsosi, šviečia saulė, žmonės su tavimi mielai bendrauja, niekur neskuba, mielai padeda. O, nuvykus į šeimą, net negali apsakyti, kaip malonu būti vienu jų. Būti šiltoje ir malonioje šeimoje - jausmas nuostabus, jo neįmanoma apsakyti žodžiais. Nuostabiausia, kad, būdamas ten, nesijauti atskirtas. Atrodo, viskas taip, kaip turi būti. Tampi sūnum, broliu. Išvažiuodamas vis mąsčiau, kurios šeimos labiau pasiilgsiu. Atsakymas aiškus.“ (Laurynas Kilmanas, Ib)

„Šio projekto metu susipažinau su daugybe naujų ir įdomių žmonių, pažinau kitą kultūrą. Tai buvo nuostabi patirtis ir nepamirštami įspūdžiai! Norėčiau dar kartą sugrįžti į Aurichą.“ (Eglė Turčinavičiūtė, Ib)